Man žindymas- viena maloniausių motinystės patirčių. Žinoma, su niekuo nesulyginami, visa atperkantys ir tie momentai, kai mažylis aiškiai parodo, kad mama jam svarbi, kai užsnūsta ant rankų važiuojant automobiliu, kai nurimsta prisiglaudęs paimtas ant peties… Bet maitinimas- tai tiesioginis “davimas”, kuris padeda pajusti visišką altruizmą- besalygišką norą duoti. Kaip smagu matyti, kai pavalgęs sūnus nusišypso.. Ypač dabar, kai jis vyresnis ir jau nuolat rodo, kad supranta, iš kur pienelis atsiranda, kaip labai jam to pienelio norisi ir kaip gera, kai pavalgius dar gali padrybsoti mamai ant rankų. Be galo daug, labai labai daug malonių akimirkų atneša žindymo patirtis. Šiame straipsnyje rašau apie būdus, kurie man padeda susitvarkyti su “pieno krizėmis”, kai dėlvienokių ar kitokių priežasčių pienelio mažėja. Susitvarkyti nėra taip jau ir sunku… Kviečiu skaityti toliau »

Maždaug prieš mėnesį svečiavomės pas Elijaus senelius- mano tėvus. Mama mums parodė vieną išskirtinį interviu. Vieną tų, kurie tikrai gali apversti visa, ką iki šiol žinojome, kuo tikėjome (ar tikėjomės) aukštyn kojomis. Jau tikrai ne vieną kartą visi esame girdėję kalbas apie tai, kad ekonominė situacija labai prasta, kad pasaulyje globali ekonominė krizė, kad neišku, koks tolimesnis mūsų (individų ir civilizacijos) likimas. Bet aš tikrai iki šiol nesupratau, kaip visa tai rimta, kiek visa tai turi įtakos ne tik mano ateičiai, bet ir mano sūnaus, būsimų vaikų, visų mūsų gyvenimui. Kviečiu skaityti toliau »

Savo sesės mergvakariui ruošiau informaciją apie dekupažą. Mergvakario metu visos kartu darėme įvairius darbelius, kuriuos po to įteikėme būsimai nuotakai. Kadangi šiandien ši dekoravimo priemonė tapo labai populiari, pamaniau, kad gal ir jums bus įdomu pasimokyti, pamėginti.

Perskaitę šį straipsnelį be vargo galėsite pamėginti Pasigaminti Sagę naudojant Dekupažo techniką. Kaip tai padaryti aprašiau ČIA. Kviečiu skaityti toliau »

Prieš truputėli daugiau nei dvi savaites pradėjome mūsų sūneliui duoti papildomo maistelio- košytes. Pirmą savaitę- bulvių, antrą- morkų, šia savaitę- bulvių ir morkų. Iš pradžių mums sekėsi labai sunkiai. Vaikelis valgydavo labai vangiai, spyriodavosi, visas nuo galvos iki kojų išsiterliodavo ir vis tiek nieko nesuvalgydavo. Bet štai jau pora dienų- kita kalba! Elijas jau puikiausiai valgo košytę, atrodo, kad jam tai jau pradeda labai patikti. Vakar ir šiandien tikrai nustebome, kiek toks leliukas gali suvalgyti… Tiesa, įvedėme vieną pakeitima- košytę skystiname nebe su vandeniu, bet su mamos pieneliu. Žinoma, dėl to jis kur kas labiau mėgaujasi savo maistu. Na ir gerai.. Kai jau matysime, kad mažylis priprato prie tokio maisto, po truputėli mažinsime pienelio kiekį. Kaip seksis- papasakosiu čia.

Dar vienas filmukas apie tai, kaip mums sekasi pratintis prie suaugusiųjų maisto.
Kviečiu skaityti toliau »

Šiandien mūsų 6mėn ir 6dienų sūnelis pirmą kartą paragavo tikro, suaugusiųjų maisto! Pirmiausia ragavome skystos bulvių košytės, kadangi ji labai gerai toleruojama, retai kada alergizuoja. Kaip mums sekėsi, filmuke apačioje. Šalia kaip tik buvo ir senelis, kuris su džiaugsmu mums pagelbėjo. Kol mama maitino, tėtis filmavo, senelis laikė anūkėlį. Kviečiu skaityti toliau »

Praėjus beveik metams po mūsų vestuvių, tuokėsi mano sesuo. Labai graži šventė buvo! O ją filmavo tas pats operatorius: www.multimediaart.lt.
Rezultatas vėl tikrai puikus! “Skaitykite” toliau. Kviečiu skaityti toliau »

39 laispniai temperatūros! Truputėli baisu, atrodo, suaugusiam tokia temperatūra sunkiai pakeliama. Nejaugi ir mano sūneliui taip sunku?..

Kur ten! Dūksta, šypsosi, lyg niekur nieko. Labai jaudinausi. Žinojau, kad kažkada ateis laikais, kai mažius susirgs. Nebuvau tikra, nei kaip reaguosiu, nei kaip elgsiuosi. Viskas tvarkoje. Elijas pats mums labai padeda- linksmutis, kantrus. Žinoma, mes stengiames kur kas labiau, nei jam esant sveikam- vieno nei akimirkai nepaliekam, nuolat ant rankučių, vaikmaišyje ar slinge. Jei valgome- viena ranka sūpuojame jį vėžimėlyje šalia stalo… Kad tik kuo lengviau jam būtų pakelti pirmą ligą. Kviečiu skaityti toliau »

Labai dažnai augindama vaikelį “kankinau” save mintimis apie tai, jog neesu ideali mama. Štai šiandien nesugebėjau visą dieną būti kupina jėgų. O šiandien vakare mažiukas buvo irzlutis- matyt aš bloga mama, nes nemokėjau jo migdyti taip, kad būtų visiškai pailsėjęs. Dar blogiau, šiandien baisiai nusiminiau, kad eilinį sykį nepavyko išeiti iš namų- kokia aš baisi, kad turiu poreikių ir taip labai norėjau ištrūkti (žinoma, su vaikeliu, bet vis tiek ištrūkti). Ir taip toliau… Kviečiu skaityti toliau »

Prieš porą mėnesių per Marijos radiją (kai klausau radiją, tai dažniausiai šitą), analizuojant skaitinius iš biblijos, laidos vedėja labai gražiai interpretavo “Mylėk savo artimą, kaip pats save” nurodymą. Visai neseniai, skaitydama Vilniaus arkivyskupijos mamų klubo rekomenduotą nuostabią knygelę “Ko reikia kievienai mamai” (apie ją tikrai dar rašysiu) vėl aptikau tą pačią diskusiją. Norint mylėti savo artimą, reikia mylėti save. Ne paikai, ne už kažką, o dėl Dievo, pagal kurio atvaizdą esame sukurti ir į kurį turime atsigręžti, norėdami suprasti, kas iš tiesų esame ir kodėl esame verti savo meilės. Taip save mylėdami ne tik sugebėsime sau atleisti klaidas, taip suteikdami sau galimybę pasitaisyti, bet ir į artimųjų (aplinkinių) trūkumus taip griežtai nežiūrėsime, būsime ir jiems atlaidesni. Juk ir jie sukurti pagal Dievo valią- iš meilės ir meilėje.